Pagrindinis projekto tinklapis (angliškai)
Sveiki atvykę į
INTERAKTYVŲ SODĄ
Interaktyvųjį sodą rasite vidiniame pastato kiemelyje
Darbo valandos: 8:00 - 17:00 darbo dienomis
Įėjimas: per pirmojo aukšto koridorių pasukus į kairę
Papildoma informacija: administracija yra antrame aukšte, tel. +370 699 10201
JAPONIŠKOJO SODO AUGALAI
MEDŽIAI:
1.Svyruoklinis gluosnis, lot. Salix babilonica
Svyruoklinis gluosnis (Salix babylonica) – gluosninių (Salicaceae) šeimos medis. Kilęs iš šiaurinių Kinijos regionų, nuo seno išplito po Aziją ir Europą palei senovinius prekybos kelius.
Aukštis 10-12 m. Šakos plonos, ilgos, nusvirusios, dažnai beveik siekiančios žemę. Lapai linijiški, smulkiai dantyti, 9-16 cm ilgio ir 1- 2,5 cm pločio.
Žirginiai iki 2,5 cm ilgio, nusvirę, išauga lapams skleidžiantis. Žydi balandžio-gegužės mėn.
Dekoratyvinis, medingas augalas. Jauni lapai, šakutės ir žirginiai naudojami liaudies medicinoje.
Lietuvoje retai auginamas parkuose, yra mėgstamas didmiesčių gyvenamųjų mikrorajonų dekoratyvinis augalas, kur galima aptikti ir pusės amžiaus senumo individų. Nors ir itin dekoratyvus miestuose šis medis reikalauja specialios priežiūros. Dėl sunkios tankios lajos ir pakankamai minkštos medienos brandžių individų šakos dažnai neatlaiko stiprių vėjų. Lūžtančios šakos gali sužaloti asmenis ir turtą, o neretai medis nulūžta ties kamienu. Todėl rekomenduojamas storų šoninių šakų genėjimas. Genėjimą ši rūšis ištveria puikiai. Kaip ir kiti gluosniai, svyruoklinis gluosnis atželia ir nupjautas pažemiui, per kelerius metus suformuodamas naują didelę lają.
Visi svyruoklinio gluosnio individai Europoje yra moteriškos lyties, todėl daigių sėklų nesubrandina. Svyruokliniai gluosniai paprastai dauginami vegetatyviškai – į drėgną substratą įsmeigta šakelė greitai įsišaknija.
2.Geltonoji slyva, lot. Prunus (vaismedis)
Tai (Rosaceae) vaismedis, slyvos domestica) domestica var.syriaca erškėtinių šeimos naminės (Prunus porūšis). Kilo iš Artimųjų Rytų. Dažnai medis būna arba nedidelis stambus krūmas. Pasižymi nedideliais, ryškiai geltonos spalvos vaisiais („slyvukais“). Juos veda nuo liepos iki rugsėjo vidurio. Dera labai gausiai. Vaisiaus minkštimas minkštas, nesultingas, saldus. Slyvukai naudojami daugiausia kompotų, džemų, pyragų gamybai, vietomis Europoje iš jų gaminamas brendis (Eau de vie). Lotaringijos regionas Prancūzijoje ypač žymus geltonųjų slyvų auginimu. Lietuvoje geltonosios slyvos dažnai auginamos kolektyviniuose soduose, sodybose, pakelėse. Šiame sode slyva yra suformuota niwaki technika, t.y. jos laja pritaikyta japoniškam sodui.
3.Obelis „Antaninė“ , lot. Malus (vaismedis)
Vaisiai yra vidutinio dydžio, šiek tiek pailgi, rutulio formos. Odelė lygi, blizganti, gelsvai žalsva, prinokusių vaisių šviesiai geltona. Obuoliai sultingi, rūgštoki, stipraus aromato, turintys daug pektinų. Tinkamai sandėliuojant derlius išsilaiko iki lapkričio mėn. Derėti pradeda 2 – 3 metais, vaisiai skinami rugsėjo viduryje.
Vaismedis: pilnai užaugusio augalo dydis apie3 metrai plotis ir 3,5 metrai aukštis.
Ypatybės: veislė atspari šalčiui ir ligoms, dalinai savidulkė.
4.Jošino sakura , lot. Prunus yedoensis (dekoratyvinė vyšnia)
Žiedai yra rožiniai, pilnaviduriai, pavieniai žiedai 6 cm pločio, surinkti į tankius žiedynus, žydi gausiai balandžio mėn. prieš sprogstant lapams arba tuo pačiu metu. Žiedai kvapnūs, žiedynai iš 3-6 nuo balsvų iki rožinių atspalvių žiedų.
5.Paprastoji alyva, lot. Syringa vulgaris
Paprastosios alyvos – labai populiarus dekoratyvinis augalas, Lietuvoje dažniausiai sodinamas sodybose, prie namų, rečiau parkuose, pakelėse. Kvapnūs žiedynai skinami ir merkiami kaip gėlės. Išvesta daug dekoratyvinių veislių. Vasaros pabaigoje augalą gali užpulti miltligė. Patariama nužydėjusius žiedynus karpyti tuoj po žydėjimo, dėl to kitamet medis žydės gausiau.
Tai alyvmedinių (Oleaceae) šeimos lapuotis krūmas. Natūraliai auga Balkanų pusiasalio kalnų pašlaitėse, bet nuo seno auginamas beveik visoje Europoje.
Tai lapus metantis stambus krūmas ar nedidelis medis, išaugantis iki 6-7 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 20 cm. Nuo šaknų augalas leidžia daug gajų atžalų. Kamienas trumpas, dažnai kreivas, šakotas. Žievė pilka ar pilkšvai ruda, jaunų medžių lygi, senų – sueižėjusi, atsilupusi. Lapai paprastieji, lygiakraščiai, širdiški, 4-12 cm ilgio, 3-8 cm pločio, viršutinė pusė tamsiai žalia, rudenį negelsta. Žiedai labai kvapnūs, alyvinės, baltos, melsvos, rausvos spalvos, susitelkę į šluotelinius žiedynus (8-18 cm ilgio). Žiedai 5-8 mm skersmens, turi po keturis žiedlapius. Vaisius – sausa, lygi, 1-2 cm ilgio sėklų dėžutė. Išdžiūvusi ji persiskiria į dvi dalis ir išbarsto sparnuotas sėklas.
6.Alyva vengrinė stambialapė, lot. Syringa josikaea
Nuostabaus grožio ir aromato vengrinė alyva, žydi ilgomis žiedų kekėmis, apie porą savaičių vėliau nei paprastosios alyvos. Šios alyvos pakenčia tiek sausras, tiek užmirkimą. Vengrinės alyvos, kaip ir sako pavadinimas, savaime auga Vengrijoje, Rumunijoje, vakarinėje Ukrainos dalyje. Tai 3 – 4 m aukščio krūmas tvirtomis, stačiomis šakomis. Metinis prieaugis – apie 35 cm. Lapai elipsiški, tamsiai žali, apatinė pusė melsvai žalia. Žydi birželį (2 sav. vėliau nei S. vulgaris) rausvai – violetiniais žiedais, kurie sutelkti siaurose, ilgose, iki 15 cm kekėse. Žiedai labai stipriai kvepia. Gerai auga derlingoje, purioje dirvoje, saulėtoje vietoje. Vengrinės alyvos pakenčia drėgmės perteklių, kaip, beje, ir sausras. Yra atsparios šalčiui.
7.Juodoji pušis, lot. Pinus nigra
Juodoji pušis - tai populiariausia pušų rūšis Lietuvoje. Ši rūšis natūraliai paplitusi yra pietų Europoje. Lyginant su kitomis pušų veislėmis, ši veislė Lietuvoje yra naujesnė, todėl ir patrauklesnė daugeliui. Juodoji pušis išsiskiria savo tamsiais žaliais spygliais, kas suteikia augalui elegantiškumo ir puošnumo, prabangos.
Juodoji pušis gana greitai auga (per metus maždaug apie 30-70 cm) ir gali pasiekti virš 20 metrų aukštį. Taigi, jei norite, kad Jūsų kieme pušis užaugtų greičiau, rekomenduojame rinktis juodąją pušį.
Juodosios pušies laja yra kūgiška ir rutuliška, o medžiui einant senyn jis įgauna skėtinę formą. Šios rūšies spygliai yra standūs, tamsiai žalios spalvos, maždaug 8-15 cm ilgio.
Juodoji pušis sode yra formuojama, jai suteikiant žemesnį prieaugį pritrumpinant kasmetinius ūglius.
8.Plaštakiškieji klevai, lot. Acer palmatum
Tėvynė Japonija, Kinija, Korėja, Rytų Mongolija. Europoje auginamas nuo 19 amžiaus pradžios. Atrasta ir auginama daugiau nei 1000 šios rūšies formų ir kultivarų. Puošnus medis arba rūmas, dar vadinamas Japoniniu klevu. Lapai plaštakiški 4-12 cm ilgio penkiaskiaučiai dažniau septynskiaučiai (kartais devynskiaučiai) siauroki, žalsvi rausvi, priklausomai nuo metų laiko, rudenį raudoni, oranžiniai. Tinka sodams, parkams, bonsų formavimui, alpinariumams ir japoniškiems sodams.
9.Zyboldo obelis, lot. Malus sieboldii
Zyboldo obelis (Malus toringo) kilusi iš Korėjos ir Japonijos. Tai 4–10 m aukščio medis arba krūmas. Šakelės yra rudos su purpuriniu atspalviu, kartais dygliuotos. Žydi gegužės mėnesį maždaug 2 cm skersmens balkšvais rožiniais žiedeliais, susitelkusiais į negausius žiedynus. Vaisiukai - 6–8 mm skersmens, dažniausiai žalsvai geltoni. Šie maži lyg uogos obuoliukai labai pagyvina gyvatvorę. mėgsta žiemos priesmėlio šalčiams ir atspari, priemolio dirvožemius.
10.Magnolija lelijažiedė „Nigra“, lot. Magnolia liliiflora „Nigra“
Nedidelis krūmas ar mažas medelis, kurio šakos šakojasi nuo apačios. Užauga iki 4 m aukščio. Tai viena puošniausių magnolijų veislių, nuostabaus kvapo, dažnai vasaros pabaigoje žydinti pakartotinai. Lapai dideli, žali, blizgūs. Žiedai stambūs, kvapnūs, siauros tulpės formos, žiedlapiai bordo spalvos išorinėje pusėje, šviesesni arba balti vidinėje. Žiedų skersmuo iki 12 cm. Geriausiai auga užuovėjoje. Galimas genėjimas vidurvasarį po žydėjimo. Sodinamas vidutinio didumo sklypuose kaip pavienis augalas. Rekomenduojama užmulčiuoti šaknis, kad netrūktų drėgmės ir nenušaltų.
11.Kalninė pušis, lot. Pinus mugo
Natūraliai auga Vidurio ir Rytų Europos kalnuose: Pirėnuose, Apeninuose, Alpėse, Rūdiniuose kalnuose, Tatruose, Balkanuose. Priklausomai nuo geografinės padėties, auga nuo 200 iki 2700 m ar aukštesniame aukštyje. IX a. pradžioje Pinus mugo buvo atvežta į Pietvakarių Lietuvą. Čia buvo apsodinta Kuršių nerija siekiant stabilizuoti smėlį ir stabdyti kopų pablogėjimą. Vėliau šios pušys pradėtos sodinti kaip dekoratyviniai augalai aplink gyvenamąsias vietas.
KRŪMAI:
12.Tarpinis kukmedis, lot. Taxus x media „Hillii“
Tinka sodinti gyvatvorėms ir pavieniui. Koloniškos formos tarpinio kukmedžio veislė, populiari gyvatvorių formavimui. Auga gan spačiai, užauga iki 3-4 metrų aukščio ir 60-80cm pločio. Spygliai tamsiai žali. Geriau auga derlingoje ir drėgnoje dirvoje. Puikiai auga daliniame ar visiškame pavėsyje. Gerai pakenčia karpymą ir formavimą. Augalas atsparus šalčiui.
13.Azalija, lot. Azalia 'Cannon's Double'
Azalija yra rododendrų šeimos augalas. Per 10 metų išauga iki 2 m. aukščio ir tokio pat pločio. Žydi gegužės mėn. Atspari šalčiui.
14.Hortenzija didžialapė, lot. Hydrangea macrophylla „Endless summer“
Daugiametis apie 1,2m. aukščio, įspūdingo dydžio rožiniais žiedais žydintis krūmas. Žiedynai skėtiškos šluotelės formos iki 30 cm skersmens. Žiedinius pumpurus brandina ant ankstesnių metų ūglių, todėl nukirpti galima tik pačius nužydėjusius žiedynus, o stiebus būtina išsaugoti. Žydi VII–IX mėn. priklausomai nuo oro sąlygų. Jos nėra atsparios žiemai, gali iššalti, todėl jas būtina atsakingai dengti. Artinantis šalčiams – šaknis rekomenduojama užpilti durpėmis, šakas apdengti dviguba agroplėvele. Galima auginti vazonuose arba kubiluose ir per žiemą laikyti rūsyje. Labai mėgsta drėgmę. Auginti pavėsyje arba daliniam pavėsyje. Sodinama į neutralų ar kiek rūgštesnį vidutinio derlingumo arba derlingą dirvožemį. Šios hortenzijos itin jautrios pavasarinėms šalnoms – nušalus pumpurams, tais metais jos jau nebežydės. Atidengti jas reikėtų tik praėjus pavasarinėms šalnoms, svarbiausia neskubėti atidengti.
15.Rododendras, lot. Rhododendron
Rododendras – erikinių (Ericaceae) šeimos gėlių krūmokšnių gentis. Pasaulyje yra apie 1000 jų rūšių. Nepale rododendras yra nacionalinė gėlė. Rododendrai visuomet buvo ir yra sodo puošmena. Visžaliai krūmai žavi ne tik spalvingais žiedais, bet ir tankia, sodria lapija, kuri puošia sodą visus metus.
ŽEMIEJI AUGALAI:
16.Didžioji hakonė, lot. Hakonechloa macra
Japonijos miškų žolė mėgstama dėl ilgų siaurų svyrančių lapų grakštumo. Tai ilgaamžė dekoratyvnė žolė. Pavasarį hakonė suformuoja žemą kerelį, kurio lapeliai iš pradžių būną žali, vasarą rausvėja, o rudeniop, atvėsus orams, nusidažo variniais oranžiniais atspalviais. Puikus spalvinis akcentas pavėsingose vietose. Vėjyje linguojantys lapai suteikia dinamikos gėlynui. Žiedai smulkūs, neryškūs ir nedekoratyvūs, vos matosi tarp lapų. Auga gana lėtai, todėl nėra poreikio dažnai persodinti, tačiau ilgainiui suformuoja nuostabų kerą tinkamą bordiūrams, apvadams, nuostabiai atrodo sodinama masyvuose.
Gražiai dera su kitais pavėsio augalais. Nereikli, tačiau pradžioje gali prireikti laiko kol įsitvirtina.
17.Siauralapis eraičinas, lot. Festuca gautieri
Formuoja žalių, susuktų, „adatinių“ ryškių lapų pagalvėlę. Pavasario pabaigoje – vasaros pradžioje virš kerelio pasipuošia stačiomis, gelsvai žaliomis varpomis. Nužydėjusias varpas vasaros pabaigoje reikėtų nukirpti. Nuostabus kiliminis augalas masyvams, apvadams arba akmenų sodams. Greitai augantis varpinis augalas.
18.Japoninė gyvatbarzdė, lot. Ophiopogon japonicus
Japoninės gyvatbarzdės nukštukinis porūšis kilęs iš Rytų Azijos (Japonijos, Korėjos, Kinijos). Brandoje pasiekia nedidesnį, nei 15 cm aukštį (įprastai iki 10cm) ir yra gimininga pakalnutėms. Žydi nuo rugpjūčio pab. iki spalio, kasmet iš kerelio centro prileidžia vis naujų lapelių. Dirvožemiui ir drėgmei nereikli. Po žydėjimo randasi mėlynos uogos, kurios gražiai kontrastuoja su gaiviai žaliais lapais. Lapai išlieka visžaliai per žiemą. Per kelis metus suformuoja tankų kiliminį paviršių, sodinti deretų po 10-12 augalų į kv. m. Atsparus šalčiui 6B zona, -20C, pirmiausiai skirtas auginti vakarų ir vidurio Lietuvoje.
19.Vilkdalgiai, lot. Iris
Vilkdalgiai arba, kaip žmonės juos vadina, irisai, turi įdomios formos ir ryškių spalvų žiedus. Garsus graikų mąstytojas Hipokratas vilkdalgius pavadino vaivorykštės deivės Iris vardu, nes jie keri žiedų spalvomis – nuo baltos iki beveik juodos. Jie gali būti taškuoti, dėmėti, dryžuoti. Anksčiausiai pražysta žemieji, vėliau - hibridiniai barzdotieji ir sibiriniai vilkdalgiai. Dauguma veislių pražysta gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje. Kadangi vienas žiedas žydi porą dienų, patariama vilkdalgius sodinti grupėmis.
