n English
Pagrindinis projekto tinklapis (angliškai)
INTERACTIVE GARDENS
Naujienos
2026-10-23
Baigėsi tarptautinis projektas „Interaktyvūs sodai“: Baltijos jūros regione sukurti nauji sprendimai viešosioms lauko erdvėms
2026 m. spalio 9 d.
Strategiškai suplanuoti viešieji sodai – tai ne tik estetinis miesto aplinkos pagražinimas; tai svarbus išteklius gyventojų kasdienei gerovei, sveikatai ir bendruomeniškumui stiprinti. Tai įrodo „Interreg“ Baltijos jūros regiono programos projekto „Interaktyvūs sodai“ (angl. *Interactive Gardens*) rezultatai, pristatyti rugsėjo pabaigoje Helsinkyje (Suomija) vykusioje baigiamojoje konferencijoje. Dvi dienas 13 projekto partnerių iš Latvijos, Lietuvos, Estijos, Suomijos ir Danijos dalijosi savo pasiekimais, pristatydami tvarius aplinkos dizaino sprendimus, kurių tikrasis mastas ir funkcionalumas atsiskleis dar ilgai po projekto pabaigos.
Konferencijos diskusijų metu šios srities ekspertai atkreipė dėmesį į svarbią tendenciją: žmonių kasdienybė vis dažniau persikelia į uždaras patalpas, todėl jie pamažu tolsta nuo gamtos. Tai ypač aktualu paaugliams – miestuose jiems dažnai trūksta apgalvotai suprojektuotų žaliųjų erdvių, kurios galėtų konkuruoti su išmaniaisiais įrenginiais. Kaip vieną iš sprendimų ekspertai pasiūlė integruoti gamtą į kasdienę veiklą – pavyzdžiui, daryti trumpas pertraukėles gryname ore arba rengti pasitarimus vaikštant. Be to, specialistai pabrėžė prieinamumo ir sklandaus elementų įsiliejimo į kraštovaizdį svarbą, pažymėdami, kad sėkmingas aplinkos dizainas turėtų būti ne tik matomas, bet ir jaučiamas.
Projekte daug dėmesio skirta technologijų ir gamtos sinergijai. Dalyviai turėjo galimybę praktiškai išbandyti virtualiosios realybės (VR) įrankį, sukurtą Vidžemės taikomųjų mokslų universitete. Šis įrankis ne tik vizualiai parodo, kaip modeliuojamas sodas keisis bėgant metams ir kintant metų laikams, bet ir sukuria raminančią virtualią aplinką – tokia patirtis tampa prieinama ir žmonėms, turintiems judėjimo negalią. Greta skaitmeninių sprendimų partneriai, vadovaujami ekspertų, Helsinkio soduose išbandė įvairius atsipalaidavimo metodus. Tai leido praktiškai įsitikinti, kaip sodų aplinka teigiamai veikia psichikos sveikatą ir padeda mažinti streso lygį.
Konferencijoje aptartos įžvalgos jau įgavo praktinį pavidalą visose projekte dalyvaujančiose šalyse, atskleisdamos įvairius požiūrius į viešųjų lauko erdvių kūrimą. Suomijoje sodai naudojami kaip sveikatinimo ir mokymosi erdvės – tyrėjai „Elonkierto“ ir „Loue“ parkuose organizavo gamtos terapijos bei edukacinius užsiėmimus, praktiškai matuodami teigiamą gamtos poveikį mažinant stresą. Lietuvoje gydomasis gamtos potencialas integruotas į Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos japonišką sodą, kuris pritaikytas sąmoningumo (angl. *mindfulness*) praktikoms, sensoriniams užsiėmimams ir kaniterapijai. Tuo tarpu Biržuose įgyvendinti dideli pokyčiai: gamtos draustinyje įrengtas naujas pėsčiųjų takas ir „Alyvų pusiasalis“, o šalia miesto ligoninės – vaistinių augalų bei vaismedžių sodas su lauko treniruokliais. Estijoje taikomas visiškai kitoks požiūris: Rakverėje gamta sėkmingai integruota į tankią miesto infrastruktūrą – pėsčiųjų gatvėje pastatyti dideli augalų vazonai su integruotomis sėdimosiomis vietomis. Danijoje pagrindinis dėmesys skirtas visuomenės švietimui apie maisto auginimą ir poveikį klimatui – Orhuso universitetas, bendradarbiaudamas su „Žaliuoju muziejumi“ (angl. *Green Museum*), savo tyrimų soduose surengė atvirų durų dienas bei edukacinius renginius su maisto degustacijomis.
Didelis indėlis kuriant daugiafunkces ir edukacines erdves pastebimas ir Latvijoje. Dobelėje įkurtas modernus Gluosnių parkas, kuriame yra vieta šunims vedžioti, laužavietė, taip pat iš gyvų gluosnių suformuotos pavėsinės bei arkos; be to, Sodininkystės institutas sukūrė naujus teminius maršrutus ir skaitmeninę navigacijos programėlę, skirtą sodams tyrinėti. Tuo pat metu Žiemgalos planavimo regionas, bendradarbiaudamas su savivaldybėmis, ėmėsi platesnio masto viešųjų lauko erdvių atgaivinimo: nuo sensorinių ir skonio zonų Viesytėje, edukacinės botaninės oazės Karpo sode Bauskėje bei atkurto istorinio dvaro parko želdynų Kronvircavoje iki gerai įrengtų aktyvaus poilsio zonų Aizkrauklėje.
Konferencijos pabaigoje pristatyta bendrai parengta deklaracija „Daugiau laiko gamtoje – arčiau namų“. Joje aplinkos planuotojai, sveikatos priežiūros specialistai ir sprendimų priėmėjai raginami glaudžiai bendradarbiauti, siekiant tikslingai atkurti ryšį tarp žmonių ir gamtos. Ekspertai pabrėžia, kad ateityje apgalvotai suplanuotos ir prieinamos viešosios lauko erdvės turi tapti tokia pat neatsiejama kasdienio bendruomenės gyvenimo dalimi, kokia šiandien yra mokyklos, bibliotekos ar sporto infrastruktūra.
2026-10-20
Projekto sprendinių perdavimas. Ekspertų nuomonė
Apklausoje dalyvavo 12 ekspertų ir sprendimų priėmėjų, atstovaujančių Klaipėdos miesto savivaldybei, Klaipėdos universiteto Botanikos sodui, UAB „Klaipėdos želdiniai“ ir kitoms su želdynų, kraštovaizdžio bei japoniško stiliaus sodų kūrimu Lietuvoje susijusioms iniciatyvoms.
Nors dauguma ekspertų iki japoniško sodo įrengimo nebuvo lankęsi Klaipėdos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (PPT), vertindami esamą erdvę jie teigiamai įvertino jos pokyčius. Ekspertų nuomone, japoniško stiliaus sprendiniai dera su šios vietos paskirtimi ir aplinka, o naujai sukurta erdvė tapo patrauklesnė, funkcionalesnė ir labiau pritaikyta įvairiems naudotojų poreikiams.
Ekspertai daug dėmesio skyrė sodo įveiklinimo galimybėms, t. y. tam, kaip ši erdvė galėtų prisidėti prie tiesioginių PPT funkcijų vykdymo, edukacinių, socialinių ir bendruomeninių veiklų. Taip pat buvo aptartas sodo prieinamumas įvairioms gyventojų grupėms, įskaitant kaimynystėje gyvenančius žmones ir judėjimo negalią turinčius asmenis. Nors šiuo metu organizuojamos veiklos vertintos teigiamai, dalis ekspertų akcentavo poreikį didinti sodo prieinamumą ir matomumą bei integruoti jį į platesnį aplinkinių rekreacinių erdvių tinklą. Kaip vienas iš praktinių sprendimų įvardytas aiškesnis sodo žymėjimas ir informacinės nuorodos, matomos dar neįėjus į PPT pastatą, pavyzdžiui, informacinis stendas nuo pagrindinės gatvės.
Ekspertų vertinimu, sodas turi potencialo prisidėti prie rekreacinio, socialinio, edukacinio ir bendruomeninio gyventojų aktyvumo, todėl rekomenduota daugiau dėmesio skirti informacijos apie šią erdvę sklaidai ir jos galimybių viešinimui. Tai galėtų padėti pritraukti daugiau lankytojų ir paskatinti įvairesnį sodo naudojimą.
Teigiamai įvertintas ir sodo pritaikomumas skirtingais metų laikais bei įvairiomis oro sąlygomis. Ekspertai atkreipė dėmesį į naujausius infrastruktūrinius sprendimus – stogines virš praėjimų ir pavėsinę, sudarančius palankesnes sąlygas organizuoti veiklas ištisus metus. Taip pat teigiamai įvertintas sodo interaktyvumas, pavyzdžiui, galimybė su juo susipažinti skirtingais metų laikais pasitelkiant virtualų gidą.
Dauguma ekspertų išskyrė japoniško stiliaus sodo estetinį ir funkcinį vientisumą. Jų nuomone, palyginti nedidelėje, urbanistinių statinių apribotoje teritorijoje sėkmingai derinami natūralūs gamtos elementai ir žmogaus poreikiams pritaikyti infrastruktūros sprendiniai. Ši dermė, ekspertų vertinimu, kuria patrauklią ir ramią aplinką, turinčią potencialo įvairioms rekreacinėms, edukacinėms ir socialinėms veikloms.
Apklausos dalyvių nuomone, ši erdvė galėtų būti panaudojama ne tik PPT veikloms, bet ir platesnėms bendruomeninėms bei aplinkosauginėms iniciatyvoms. Tarp galimų veiklų ir renginių buvo minimos Žemės dienos, ekologinio sąmoningumo, tvarios kaimynystės, harmoningo santykio su aplinka ir kitos teminės iniciatyvos.
Dauguma apklausoje dalyvavusių ekspertų ir sprendimų priėmėjų pritarė japoniško stiliaus sodų ir kitų panašaus pobūdžio rekreacinių erdvių plėtrai Klaipėdos mieste. Klaipėdos PPT teritorijoje įrengtą japonišką sodą jie vertino kaip potencialiai pritaikomą gerosios praktikos pavyzdį, iliustruojantį, kaip estetiškai ir funkcionaliai suplanuota žalioji erdvė gali būti integruojama į miesto visuomeninę infrastruktūrą ir naudojama ne tik aplinkos kokybei gerinti, bet ir rekreacinėms, edukacinėms bei bendruomeninėms veikloms.
2026-10-21
Projekto veiklų išbandymas japoniško stiliaus sode
Tyrimo metu buvo naudojamas visas japoniško stiliaus sodas, neskiriant išskirtinių zonų konkrečioms veikloms. Pavieniai lankytojai ar jų grupės, savo nuožiūra (kartais – vadovaujami veiklos organizatorių), galėjo pasinaudoti įvairiomis sodo teikiamomis galimybėmis: nuo poilsio ir gamtos stebėjimo iki edukacinių, terapinių bei sąmoningumo (mindfulnes) praktikų (pavyzdžiui, grojimo stacionariais muzikos instrumentais, naudojimosi poilsiui ar edukaciniams užsiėmimams pritaikyta infrastruktūra, meditatyvaus akmenėlių grėbstymo specialiu įrankiu tam skirtoje vietoje, sodo augalų grožėjimosi ir t. t.). Apklausos rezultatai rodo, kad lankytojai sodą dažniausiai rinkosi norėdami ramiai pabūti gamtoje, stebėti aplinką, patirti estetinį malonumą bei dalyvauti patyriminėse ir refleksyviose veiklose.
Tyrimas buvo daugiafunkcis – jame derėjo rekreacinė, edukacinė, terapinė ir bendruomeninė veikla. Tyrimo pobūdis priklausė nuo lankytojų poreikių bei veiklos, kurioje dalyvavo kai kurie tyrimo dalyviai, specifikos. Pavieniai lankytojai į sodą dažniau užsukdavo rekreaciniais tikslais; kai kurie čia lankėsi pirmą kartą, tad jiems tai buvo tarsi pažintis su naujai atrasta žaliąja erdve. Tyrimo dalyviai, priklausę įvairioms grupėms, įsitraukė įvairias edukacines ir rekreacines veiklas – nuo spontaniškų, mažai struktūruotų iki tokių, kurias vedė tikslingai dirbantys, struktūruotai veiklą organizuojantys vadovai.
Sode vykdytų veiklų pavyzdžiai: edukacinės dirbtuvės tradicijoms puoselėti, švietimo pagalbos specialistų metodiniai susitikimai, gamtos terapijos užsiėmimai, sąmoningumo (angl. *mindfulness*) praktikos, individualūs specialistų (psichologų, specialiųjų pedagogų, surdopedagogų) užsiėmimai su vaikais, kaniterapijos seansai, „Vaikų linijos“ savanorių mokymai, svečių vizitai bei pavienių asmenų apsilankymai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad sodas daro didelę įtaką emocinei savijautai, padeda atsipalaiduoti, mokytis ir stiprinti ryšį su gamta.
Iš viso tyrime dalyvavo 69 asmenys. Penktadalį apklausos dalyvių sudarė pavieniai lankytojai, o didžiąją dalį – organizuotos grupės. Tiek pavienių lankytojų, tiek organizuotų grupių imtys nebuvo vienalytės nei pagal dalyvių amžių (nuo 18 iki 68 metų; amžiaus vidurkis – 46,4 metų), nei pagal profesinę tapatybę (Klaipėdos miesto švietimo įstaigų pedagogai, logopedai, specialieji pedagogai, socialiniai pedagogai ir socialiniai darbuotojai, karjeros specialistai, profesinių metodinių būrelių (pvz., socialinių darbuotojų metodinio būrelio) nariai, „Vaikų linijos“ savanoriai, Kauno rajono pedagoginės psichologinės tarnybos darbuotojai). Ši įvairovė leido atskleisti skirtingas patirties sode interpretacijas, apimančias estetinius, emocinius, edukacinius bei su gerove susijusius aspektus.
Nors šis sodas lankytojams buvo prieinamas visus metus (bet kuriuo metų laiku), dėl praėjusios žiemos ypatumų (ilgą laiką buvo daug sniego) sodas dažniau lankytas (ypač organizuojant ir vykdant edukacines veiklas) šiltuoju metų laikotarpiu. Netolygų lankytojų srautų pasiskirstymą iš dalies lėmė įstaigos („Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba“) veiklos specifika: paslaugos, teikiamos kitoms Klaipėdos miesto švietimo įstaigoms, yra susietos su mokslo metų ciklu (pvz., mokinių atostogų metu lankytojų srautas į įstaigą paprastai sumažėja). Todėl duomenys atspindi ne tik „stabilų“ lankomumo pobūdį ištisus metus, bet ir realiomis organizacinėmis sąlygomis susiformavusį, prie jų pritaikytą naudojimo intensyvumą.
2026-05-15
2025-11-26
Gamtos galia kuriant miestus: kaip žaliosios erdvės tampa regionų gerovės standartu
Visoje Europoje stiprėjant žaliosios infrastruktūros plėtrai, regionai vis aiškiau suvokia gamtą kaip visuomenės sveikatos, mokymosi ir bendruomeniškumo šaltinį. Projektas Interactive Gardens šią kryptį įprasmina regioniniu mastu, suburdamas skirtingas organizacijas bendram dialogui apie tai, kokios žaliosios erdvės iš tiesų reikalingos šiandienos žmogui.
Klaipėdoje vykęs projekto partnerių susitikimas sujungė tris skirtingų sričių dalyvius – Klaipėdos pedagoginę psichologinę tarnybą, Biržų rajono savivaldybę ir Aukštaitijos saugomų teritorijų direkciją (Biržų regioninį parką). Kiekviena jų į susitikimą atsinešė unikalias patirtis ir požiūrį į gamtos vaidmenį viešosiose erdvėse.
Gamtą stebint skirtingais žvilgsniais
Klaipėdos universiteto botanikos sodas, tapęs susitikimo atspirties tašku, priminė, kad augalų įvairovė gali būti ne tik estetinis, bet ir pažintinis, edukacinis, tyrimais grįstas resursas. Čia gamta veikia kaip žinių archyvas, kurį galima atskleisti per interaktyvias edukacijas ir įtraukiančias mokymosi patirtis.
Apsilankymas Japoniškame sode, Kretingos rajone įnešė dar vieną sluoksnį supratimui: kultūriškai įprasmintos žaliosios erdvės veikia ne tik kaip kraštovaizdžio elementai, bet ir kaip simbolinė patirtis. Čia gamta tampa istorija, tradicija, meditacine ir menine erdve.
Projekto partnerių Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos patirtis pristatė kitą gamtos funkciją – emocinę. Tarnybos kurtas japoniško stiliaus sodelis atskleidžia, kaip rami, subtiliai suformuota, kad ir nedidelė erdvė gali tapti emocijų higienos dalimi. Atliktas tyrimas parodė, kad bendruomenė šią erdvę priėmė itin palankiai - dauguma apklaustųjų teigė, kad buvimas sodelyje sustiprino jų ryšį su gamta, padėjo atsipalaiduoti ir pagerino nuotaiką, lankytojai čia patyrė naujų įspūdžių, pagilino žinias apie biologinę įvairovę, o sodelį vertino kaip išskirtinę estetinę ir raminančią patirtį.
Naujas požiūris ir naujos erdvės Biržuose: gamta kaip sveikatinimo architektas
Biržai šiuo metu ryškiausiai iliustruoja, kaip regionuose formuojasi nauja sveikatinimo erdvių paradigma.
Susitikime aktyviai dalyvavusi Biržų rajono savivaldybė pristatė kuriamą ramią, terapinę erdvę šalia ligoninės Dauguviečio parke. Tai ne dekoratyvinis projektas, o kryptingas siekis integruoti aromaterapiją, taktilinius augalus, ramius pasivaikščiojimų takus į sveikimo aplinką. Tokia erdvė palaikys ne tik pacientų savijautą, bet ir medikų bei lankytojų gerovę.
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija, atsakinga už Biržų regioninį parką, pristatė kuriamą Širvėnos ežero pakrantės pažintinį taką ir alyvų pusiasąlį. Čia akcentuojama aktyvi gamtos patirtis – judėjimas, stebėjimas, tyrinėjimas. Tai erdvė, kurioje bendruomenė bus kviečiama ne tik ilsėtis, bet ir įsitraukti į gamtos pažinimą, žygius, edukacijas, bendruomeninius renginius ir užsiėmimus.
Šie pavyzdžiai rodo, kad Biržuose gamta vis dažniau suvokiama kaip sveikatinimo architektas – ne pasyvus fonas, o aktyvus žmogaus patirties formuotojas.
Bendra jungtis: gamta kaip patirtis, o ne dekoras
Nors partneriai atstovauja skirtingoms sritims – nuo švietimo ir emocinės sveikatos iki savivaldos ir saugomų teritorijų – jų veiklose atsiskleidžia ta pati kryptis. Gamtinės erdvės kuriamos ne kaip paprasti želdiniai, o kaip patyriminiai kraštovaizdžiai, kuriuose formuojama žmogaus savijauta, skatinamas mokymasis ir bendruomeniškumas.
Šiandien vis dažniau nebesvarbus klausimas „ką čia pasodinti?“. Vietoje jo vis drąsiau klausiama: ką žmonės čia galės patirti, suprasti ir atrasti? Šis klausimas tampa naujuoju žaliosios infrastruktūros standartu.
Projektas Nr. #C036 „Integruota sistema interaktyviam viešųjų sodų vystymui Baltijos jūros regione“ (INTERACTIVE GARDENS) finansuojamas iš 2021–2027 m. Interreg Baltijos jūros regiono tarptautinio bendradarbiavimo programos lėšų.
Daugiau informacijos www.interreg-baltic.eu
2025-11-14
Tarptautinėje konferencijoje Zemgalėje aptarta „pažangiųjų sodų“ ateitis
Kaip ateityje atrodys viešosios žaliosios erdvės, kokios technologijos bus naudojamos jų tvarkymui ir ar sodai gali tapti sveikatos priežiūros dalimi? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo pakviesti šios šakos ekspertai ir projekto partneriai iš Latvijos, Lietuvos, Estijos, Suomijos ir Danijos, kurie rugsėjo 17–18 d. susirinko tarptautinėje konferencijoje Koknese rugsėjo 17–18 d. Renginį organizavo Zemgales planavimo regionas pagal Interreg Baltijos jūros regiono programos projektą „Integruota interaktyvių viešųjų sodų plėtros sistema“ (Interactive Gardens).
Konferencija įtikinamai parodė, kad šiuolaikinis sodas nebėra tik estetiška poilsio vieta, bet daugiafunkcinė ekosistema, kurioje susilieja naujausios technologijos, mokslas ir gilus žmogaus poreikių supratimas. Puikus Latvijos inovacijų pavyzdys buvo Bulduri technikos mokyklos „išmanusis sodas“ (iDārzs), kuris turi automatizuotą drėkinimo sistemą, jutiklius ir net robotą, kuris renka duomenis apie augalų sveikatą, parodydamas, kaip technologijos gali padaryti parkų valdymą tvaresnį ir taupesnį. Renginyje ypatingas dėmesys buvo skirtas žaliųjų erdvių poveikiui visuomenės sveikatai ir gerovei. Partneriai iš Suomijos pristatė savo unikalų „Sveikatos miško“ modelį, kuriame gamta yra integruota į sveikatos priežiūros sistemą – specialiai suprojektuotos gamtos zonos yra įrengtos šalia medicinos įstaigų, o gydytojai gali išrašyti „receptą“ apsilankyti miške, siekiant paskatinti gydymąsi ir pagerinti psichinę sveikatą. Tokio požiūrio veiksmingumas buvo patvirtintas konkrečiais duomenimis, kuriuos pateikė partneriai iš Lietuvos – Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos atliktą apklausą apie naujai sukurtą japonų sodą, kur 100 % lankytojų patvirtino, kad apsilankymas pagerino jų nuotaiką. Šis gerovės aspektas, kuris yra ypač svarbus vyresnio amžiaus žmonėms, papildomas socialiniu aspektu – galimybe susitikti ir būti kartu. Prieinamų ir patogių susibūrimų vietų būtinybę konferencijoje pabrėžė Latvijos vyresnio amžiaus žmonių bendruomenių asociacijos atstovas, kuris palankiai įvertino „Interaktyvių sodų“ projekto tikslą sukurti būtent tokias įtraukias viešas lauko erdves. Ekspertų pristatymai apėmė platų idėjų spektrą – nuo kraštovaizdžio dizaino filosofijos iki konkrečių sprendimų viešosioms lauko erdvėms. Kraštovaizdžio architektė Ludmila Knoka pateikė „Naujosios bangos“ stiliaus principus, kurie skatina kurti gamtą tausojančius ir tvarius „keturių sezonų sodus“. Jie yra estetiškai patrauklūs net ir žiemą, pabrėžiant augalų struktūrą, o ne tik gėlių spalvą. Konferencija taip pat suteikė įžvalgų apie gerąją patirtį kitose šalyse, pavyzdžiui, Estijos patirtį pertvarkant Vana-Kalamaja gatvę Taline į pėsčiųjų zoną su bendruomenės sodais, ir Danijos modelį, kur universitetai atlieka pagrindinį vaidmenį kuriant novatoriškus švietimo sodus.
„Ši konferencija patvirtina, kad mes, Baltijos jūros regiono gyventojai, mąstome ta pačia kryptimi – kaip sukurti aukštesnės kokybės, ekologiškesnę ir labiau į žmones orientuotą viešąją erdvę. Keisdamiesi tokia įvairia patirtimi, mes gauname ne tik įkvėpimo, bet ir praktinių priemonių, kurias savivaldybės ir pramonės specialistai visame Baltijos jūros regione gali naudoti savo žaliųjų zonų plėtrai. Mūsų tikslas – kad projekte sukurtos idėjos virstų realiais, apčiuopiamais darbais, gerinančiais gyventojų kasdienį gyvenimą ir gerovę“, pabrėžia Sigita Šiļvjane, „Interaktyvių sodų“ projekto vadovė Zemgale planavimo regione.
Projekto idėjos jau yra sėkmingai įgyvendinamos. Pavyzdžiui, Lietuvos partneriai Biržuose gerina ligoninės parką, kurdami pakeltas lysves ir įrengdami vėjo varpelius, o Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija gerina prieigą prie gamtos rezervato, statydama naują tiltą ir praturtindama kraštovaizdį šimtais naujų medžių sodinukų.
Projekto pagrindinis partneris, Zemgale planavimo regionas, taip pat rengiasi praktiniams tobulinimo darbams, kurie vyks kitą sezoną.
Apie projektą: Projektas Nr. C036 „Integruota sistema interaktyvių viešųjų sodųkūrimui Baltijos jūros regione“ („Interaktyvūs sodai“) įgyvendinamas remiant Interreg Baltijos jūros regiono programai 2021–2027 m. Bendras projekto finansavimas yra 2 790 120 EUR (įskaitant 2 232 096 eurų ERPF bendrą finansavimą). Daugiau apie projektą: https://interreg-> baltic.eu/project/interactive-gardens/
Ši publikacija parengta su Europos Sąjungos finansine parama. Už jos turinį atsako tik Zemgales planavimo regionas, ir ji nebūtinai atspindi Europos Sąjungos nuomonę.
2025-04-22
Tęsiama interaktyvių sodų kūrimo veikla visame Baltijos jūros regione
Tarptautinis bendradarbiavimas kuriant interaktyvius sodus tęsiasi - 2025 metų balandžio 7 d. projekto „Interaktyvūs sodai“ partneriai susitiko Europos Sąjungos namuose Rygoje, kur vyko aktyvi diskusija apie ligšiolinius pasiekimus ir ateities iššūkius - tiek kuriant modernius interaktyvius sodus, tiek plėtojant šiuolaikinius skaitmeninius sprendimus, tiek ieškant geriausių lankytojų įtraukimo būdų.
Projekto pavadinimas „Interaktyvūs sodai“ atspindi pagrindinį jo tikslą - kurti sodus, kurie ne tik džiugina akį, bet ir aktyviai įtraukia lankytojus bei suteikia galimybę grįžtamajam ryšiui. Susitikime Rygoje buvo aptarti keli svarbūs žingsniai siekiant šio tikslo. Kaip vienas iš esminių elementų planuojama sukurti vieningą lankytojų apklausos klausimyną, kuris padės įvertinti tiek naujųjų sodų funkcionalumą, tiek lankytojų patirtį. Artimiausiu metu, bendradarbiaujant su Vidžemės taikomųjų mokslų universitetu, kuris yra atsakingas už projekto metodologiją ir duomenų analizę, bus patikslintas apklausos laikas ir metodai kiekviename iš projekte dalyvaujančių sodų, o duomenis planuojama pradėti rinkti jau šį 2025 m. pavasario-vasaros sezoną. Susitikimo dalyviai taip pat turėjo išskirtinę galimybę pirmieji susipažinti su dar vienu inovatyviu projekto rezultatu - Vidžemės taikomųjų mokslų universiteto kuriama virtualios realybės (VR) priemone. Nors ji dar tik kuriama, jos demonstravimas leido suprasti naujas galimybes. Skirtingai nuo virtualių ekskursijų, šis įrankis leis naudotojams kurti ir patirti savo svajonių sodą - pasirinkti kraštovaizdį, metų laikus, sodinti augalus ir stebėti jų vystymąsi, mėgaujantis atpalaiduojančia atmosfera su gamtos garsais. Didelė susitikimo dalis buvo skirta projekto veiklos pažangai kiekvienoje šalyje partnerėje. Žiemgalos planavimo regionas tęsia parengiamuosius darbus interaktyvių sodo elementų kūrimui keliose Žiemgalos vietose. Keli objektai šiuo metu yra planavimo ir projektavimo etape: Jēkabpils apskrities savivaldybė ruošiasi rengti teminio sodo „Sēlija zaļo“ techninį projektą, o Jelgavos apskrities savivaldybė pradeda parengiamuosius interaktyvaus sodo Kroņvircavos dvaro parke projektavimo darbus. Tuo pačiu metu Aizkrauklės apskrityje (Aizkrauklės ir Jaunjelgavos miesteliuose) Žiemgalos planavimo regionas planuoja užtikrinti želdinių įrengimą ir specialios įrangos, pavyzdžiui, lauko būgnų ir saulės įkrovimo stotelių, įsigijimą ir įrengimą. Taip pat Bauskėje, Karpos sode, planuojama atlikti specialius kraštovaizdžio formavimo ir apželdinimo darbus, kurie papildys esamą žaliąją struktūrą, pakeis audros pažeistus medžius ir sukurs informacines lenteles prie naujų želdinių, kad sodas taptų edukacine ir ekologiškai vertinga viešąja erdve.
Kiti projekto partneriai taip pat pasidalijo savo įgyvendinta ir planuojama veikla. Pavyzdžiui, Dobelės apskrities Sodininkystės institutas kuria naujus informacinius stendus ir bando įvairius lankytojų grįžtamojo ryšio metodus, įskaitant QR kodus ir balsavimą natūraliomis medžiagomis. Partneriai Suomijoje vasarą ruošiasi įgyvendinti kelias bandomąsias veiklas, kuriose dalyvaus įvairios bendruomenės grupės, pavyzdžiui, senjorai ir specialiųjų poreikių turintys žmonės. Tuo tarpu partneriai Lietuvoje atlieka sodo sutvarkymo darbus ir organizuoja infrastruktūros atnaujinimo viešuosius pirkimus.
Partneriai taip pat aptarė kitas projektų įgyvendinimo kryptis, kurios bus naudingos platesnei bendruomenei. Aptartas būsimas darbas tobulinant interneto svetaines, kad būtų užtikrinta lengvesnė prieiga prie informacijos apie projekte dalyvaujančius sodus ir planuojamus renginius, įskaitant interaktyvius žemėlapius. Taip pat aptarti būsimi vieši meistriškumo kursai sodininkystės srityje Latvijoje ir konkretūs žinių perdavimo renginiai, kurie padės stiprinti savivaldybių specialistų ir nevyriausybinių organizacijų gebėjimus. Reikšmingas būsimas projekto renginys, planuojamas įgyvendinant projektą, taip pat yra šių metų rugsėjo pabaigoje Žiemgaloje vyksianti tarptautinė konferencija, kurią organizuos Žiemgalos planavimo regionas, kaip pagrindinis projekto partneris.
Projektas Nr. #C036 „Integruota interaktyvių viešųjų sodų plėtros sistema Baltijos jūros regione“ arba „Interaktyvūs sodai“ įgyvendinamas pagal 2021-2027 m. Baltijos jūros regiono programą. Bendras projekto finansavimas - 2 790 120 eurų (įskaitant 2 232 096 eurų ERPF kofinansavimą).
2024-09-25
Įkvepiantys bendradarbiavimo vizitai, skirti sodininkystei, tenkinančiai skirtingus bendruomenės poreikius
Baltijos jūros regiono programos projektas „Interaktyvūs sodai“ baigė keitimosi patirtimi vizitų etapą. Bendruose susitikimuose projekto dalyviai dalijosi partnerių patirtimi ir generavo naujas idėjas, kaip kurti visuomenei prieinamus sodus ir veiklas. Po susitikimo Žiemgaloje šių metų gegužę projekto susitikimai buvo surengti kitose šalyse partnerėse - Danijoje, Suomijoje, Estijoje ir Lietuvoje.
Danijoje projekto dalyviai susipažino su Orhuso universiteto bendradarbiavimu su muziejumi po atviru dangumi, kuriame įvairioms visuomenės grupėms demonstruojamos daržovių veislės ir aplinkai draugiški auginimo būdai. Čia vyksta ir praktiniai darbai, ir moksliniai tyrimai studentams bei moksleiviams, taip pat suteikiama galimybė vietos bendruomenių žmonėms susitikti ir veikti kartu.
Kolegos iš Suomijos pristatė terapinio sodo kūrimo principus, planavimą ir gyventojų įtraukimą į jo kūrimą. Projekto dalyviai aplankė Elonkierto gamtos parką, kuris buvo sukurtas glaudžiai bendradarbiaujant Gamtos išteklių institutui, vietos valdžios institucijoms, verslininkams ir bendruomenėms. Pažintiniame take lankytojai gali išmokti, kaip atsargiai naudoti gamtos dovanas - valgomuosius ir vaistinius laukinius augalus. Toliau partneriai susipažino su Suomijoje auginamais žemės ūkio augalais - stebėdami juos gamtoje, gaudami informacijos iš ten esančių stendų,
taip pat degustuodami vietinius produktus, Aplinkosauginis sąmoningumas čia skatinamas organizuojant kūrybinius užsiėmimus vaikams ir suaugusiesiems, kuriuose naudojamos Suomijos gamtos ir kaimo medžiagos.
Estijos kolegos dalijosi patirtimi, kaip Tartu miesto vejose įveisti pievų augalus, kuriuos reikia šienauti rečiau, kad mieste sumažėtų triukšmas ir dulkės. Karštomis vasaros dienomis tokios vejos suteikia daugiau drėgmės ir vėsina orą, todėl aplinka tampa malonesnė. Rakverėje buvo pademonstruota, kaip buvęs žvyro karjeras paverčiamas gražia žalia erdve, skirta sportui, poilsiui ir kultūriniams renginiams.
Lietuvos kolegos Biržuose ir jų apylinkėse pademonstravo, kaip, pasitelkiant pasakojimus, vaizdinę medžiagą ir įtraukiant lankytojus, atrasti istoriją, paaiškinti geologinius procesus ir išsaugoti maisto gaminimo tradicijas. Biržų kraštą apibūdina ir vis dar formuojasi įgriuvos, pavyzdžiui, šiais metais užregistruotos 49 naujos įgriuvos. Nors Biržų rajono gyventojams tai kasdienis iššūkis, prie kurio tenka prisitaikyti, įgriuvos taip pat yra įdomus turistinis objektas - pavyzdžiui, Kirkilų gamtos parkas ir apžvalgos bokštas yra vieni populiariausių turistinių objektų. Kito Lietuvos partnerio – Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos – atstovai nuotoliu pademonstravo savo japoniško stiliaus sodo atsiradimą, jo kūrimą bei panaudojimą terapinėms veikloms bei kitoms bendruomenės reikmėms.
Projekto tikslas - kurti visuomenei prieinamus sodus, kuriuose būtų galima palaikyti sveikatą, pajusti sodo pojūtį ir šviesti lankytojus tiek naudojant išmaniąsias ir naujoviškas priemones, tiek iš arčiau matant ir jaučiant augalus ir aplinką aplinkoje. Projekto partneriai taip pat rūpinsis keitimusi informacija tarp kaimyninių šalių, kad įvairios soduose vykdomos veiklos būtų geriau žinomos ir lengviau randamos. Projektui vadovauja ir jį prižiūri Žiemgalos planavimo regiono specialistai. Pirmaisiais projekto metais partneriai keitėsi patirtimi, bendradarbiaudami su nevyriausybinėmis organizacijomis organizavo švietėjišką ir sveikatinimo veiklą. Sodų planavimas, projektavimas, informacijos rengimas ir virtualaus modelio kūrimas dažniausiai tebevyksta.
Pradedame naujo projekto veiklas kurdami ir puoselėdami interaktyvią ir prieinamą žaliąją aplinką
Siekdamas sukurti interaktyvią viešųjų sodų sistemą su inovatyviomis viešųjų sodų paslaugomis, pritaikytomis visuomenės sveikatai, gerovei ir švietimui, Žiemgalos planavimo regionas (Latvija), kartu su dar 12 partnerių, pradeda įgyvendinti naują Interreg Baltijos jūros regiono (BJR) programos projektą "Interaktyvūs sodai".
2024 m vasario 1-2 dienomis projekto partneriai iš Latvijos, Lietuvos, Estijos, Suomijos ir Danijos atvyko į Latvijos nacionalinį botanikos sodą Salaspilyje susipažinti vieni su kitais, aptarti tolesnių veiksmų ir oficialiai paskelbti "Interaktyvių sodų" pradžią.
"Projektas sujungs mokslo ir tyrimų institucijas, universitetus, savivaldybes ir planavimo regioną. Kiekvienas partneris turi savo unikalią patirtį, kuria gali pasidalyti su kitais. Pavyzdžiui, Vidžemės taikomųjų mokslų universitetas kurs virtualų sodo modelį, partneriai iš Klaipėdos turi japoniškų sodų panaudojimo terapijoje patirties, Orhuso universitetas (Danija), Gamtos išteklių institutas (Suomija) ir Sodininkystės ir daržininkystės institutas (Latvija) dalinsis savo mokslinių tyrimų patirtimi ir galimybėmis. Projekto partnerių sodai taps patrauklesni ir interaktyvesni lankytojams", - partnerių indėlį į projektą komentuoja Žiemgalos planavimo regiono projektų vadovė Sigita Šiļvjane.
Pagrindinis projekto tikslas - sukurti interaktyvaus gamtos sodo koncepciją, atsižvelgiant į socialinius poreikius ir vietovių įvairovę. Projekto rezultatai skirti viešosioms, mokslinių tyrimų ir švietimo institucijoms, bendruomenių grupėms, besinaudojančioms viešųjų sodų paslaugomis, suinteresuotosioms šalims ir jų bendruomenėms, taip pat Baltijos jūros regiono ES strategijoms ir politikai stiprinti. Projektu sieksime sukurti interaktyvią viešųjų sodų sistemą, kuri suteiks informacijos apie tai, kaip planuoti ir tobulinti sodus. Ji suteiks grįžtamojo ryšio galimybes per nuotolinę ir virtualią vizualizaciją (virtualus sodo modelis) ir gyvą patirtį (realus demonstracinis sodas).Virtualus demonstracinis sodas apims ir sodo elementų, ir aplinkos procesų vizualizaciją. Jo pirminis tikslas - perteikti informaciją lengvai suprantamu būdu, kad būtų lengviau planuoti sodų tobulinimą ir palengvintas valdžios institucijų bei bendruomenės grupių bendravimas. Demonstraciniai sodai padės ištirti visuomenės poreikius ir pasiūlyti pagalbines sodo paslaugas platesnei auditorijai.
Klaipėdos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje projektą vykdys psichologų, sodo dizainerių, vadybininkų komanda.
Projektas Nr. C036 " Integruota interaktyvių viešųjų sodų plėtros sistema Baltijos jūros regione" arba "Interaktyvūs sodai" įgyvendinamas pagal Interreg Baltijos jūros regiono 2021-2027 m. programą. Bendras projekto finansavimas - 2 790 120 eurų, įskaitant ERPF bendrąjį finansavimą - 2 232 096 eurų.
www.interreg-baltic.eu / www.europa.eu
